2009 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Autobuso stotelė


Bet autobuso stotelėj kartais būna keista. Eini link stotelės, ne, pirmiausia link autobusų grafiko..na eini, o visi apie tą pastmasinę būdą jau sustoję, lyg užsiėmę sau vietą. Ir kol eini, visi tave nužiūri keistu žvilgsniu,lyg naujoką. taip, lyg naujoką,kuris atėjo į patalpą nepažįstamų žmonių. Minutėlę paspoksai i grafiką.Jie stebi kur toliau apsistosi. Plastmasinėj būdoj vienas suolas, ant jo abiejų kraštų sėdi po žmogų: viname krašte moteris su trimis maišais pirkinių, kitame žilas vyras su laikraščiu. Visi kiti laukiantieji stovi. Per vidurį suolo pilna vietos, mažiausiai trims žmonėms, bet ten niekas niekada nesėda. Nors ir pliaupia lietus, siaučia pūga ar kepina saulė. Visi spraudžiasi vieni šalia kitų atsistoti tame ankštame plastiko kūne. Bet niekas nesėda ant suolo tarp tų dviejų žmonių. Niekas. Nejauku juk, taip imti ir per vidurį atsisėsti, lyg tų žmonių auros būtų tokios didelės,kad tau nebeliktų vietos. Aš irgi nesėdu-mano autobusas atvažiavo.

1 komentaras:

  1. gražiai aprašyta :)
    ech gerai rašai :)
    skamba kaip poezija. :)
    Bravo!

    AtsakytiPanaikinti