2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis

Too many ends

Pabaigos visada būna keistos. Bet kai jų tiek daug vienu metu, būna dar keisčiau. Aplink daug kas keičiasi, o mano mažam gyvenime tiesiog baigiasi. Todėl nekenčiu dabarties, tos dabarties su daugybe pabaigų. Ir labiausiai norėčiau vieno iš dviejų dalykų: arba kad sugrįžtų praeitis, arba kad ta kitokia ateitis greičiau ateitų.
Daktaras Hausas sako ''I'm fine. Just not happy.'' Tai va taip ir aš. Piktai liūdna. Tačiau pamažu piktas liūdnumas keičiasi į neapsakomą ramybę.Ypač vakarais. Tokią ramybę, kai atrodo galėtum gyventi čia.
Maži, šypsotis verčiantys dalykai kelia džiaugsmo ašaras. Tada galiu atsisėsti ant stalo ir pasakyti sau, kad viskas bus gerai. Ne šiandien, ne rytoj. Bet bus.  
 Ežys ant spyglių dabar neša visai ne grybą, o diiidelę viltį, kad viskam pasibaigus, prasideda kas nors naujo. Ir šimtą kartų geresnio(:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą